imagine

Imagine su Liam.. KLAUSYKITĖS: http://www.youtube.com/watch?v=9EZUy6bnDTM Kažkada mes kartu ėjome rudeniniu parku.. rudeninai medžiai supo mus aplink.. pūtė šiltas vėjas, pranešdamas kad vasara baigėsi.. o mes su tavimi ėjome susikabinę už rankų, tuo asfaltiniu takeliu... ant kurio buvo nukritę spalvotų lapų.. ant kurio gulėjo vienas už kitą didesni ar mažesni, žali ar raudoni, geltoni ar rudi, lapai.. Staiga papūtė tas šiltas rudenio vėjas ir į tavo plakus įsivėlė mažas, lyg tada rankutė, geltonai raudonas lapelis.. klevo lapelis.. Aš sustojau ir atsisukau tave į save.. o tu pakėlei savo nuostabias akis į mane ir pažvelgei į manąsias, rudas.. tu jas vadinai šokoladinėmis akimis.. aš nusišypsojau ir lyg sulėtintame filme, pakėliau ranką link tavo plaukų.. tu tada į mane pažiūrėjai nesupratusiu žvilgsniu, bet aš tik nusišypsojau.. Perbraukiau pirštais per tavo plaukus ir savo grubias pirštais iš jų išėmiau tą mažą rudeninį klevo lapelį.. A tau parodžiau jį.. o tu čiupai jį iš mano rankų ir nusisukai.. bandžiau pažiūrėti ką tu darai.. bet tu man tiesiog neleidai.. liepei palaukti.. aš atsistojau už tavęs ir liečiau tavo nuostabius plaukus.. kol tu atsisukai, bet rankas slėpei už nugaros.. ant tavo kaklo buvo apvyniotas storas pilkas šalikas.. Aš tada artėjau prie tavęs ir norėjau slaptai paiimti tai ką tu slėpei už nugaros.. bet tu mane per daug gerai pažinojai.. tu nutuokei, kad mėginsiu pavogti tai ką tu slepi.. todėl tu, pati parodei rankas ir iškėlei jas į viršų.. iš mažo klevo lapelio tu išlankstei širdutę.. tu visada sugebėjai padaryti tai ko aš net nesumastydavau.. apie ką net nepagalvodavau.. o aš pakėliau savo ranką ir į tavosios paėmęs tą lapelį, jį gražiai įtaisiau tarp tavo plaukų.. tarp tavo ilgų, vėjo plaikstomų plaukų.. O mes tik susikabinome vėl rankomis ir lyg maži vaikai, su plačiomis šypsenomis ėjome tuo asfaltiniu takeliu.. ir vis stebėdami kaip vėjas neša rudeninius lapelius.. atrodo, tik mes džiaugėmės gyvenimu.. nes visų veiduose buvo niūrumas ir liūdesys.. visi nekenti kad atėjo ruduo.. išskyrus mus.. mes dievinome rudenį.. o labiausiai vienas kitą.. Bet dabar tu išeini. palieki mane vieną... nežinau kaip ištversiu visą tai.. juk tas rudeninis vakaras buvo toks nuostabus.. niekas nepagalvojo, kad tas ruduo bus mums paskutinis.. nei tu nei aš to nepagalvojome.. bet lyg žinodami jį praleidome geriausiai.. lyg žinodami, kad tu paliksi šį pasaulį, mes atšventėme paskutines mūsų Kalėdas.. paskutinius naujus metus mes sutikome kartu.. tik tu ir aš.. Tik (T/V) ir Liam.. Tik Mrs. Payne ir Mr. Payne.. kaip tau gražiai dera ši pavardė.... o gal tu apsigalvojai ir neišeisi? - Myliu tave Payne.. mano LIam Payne.. ačiū už visą laiką kurį skyrei man.. tai buvo geriausia kas galėjo nutikti.. o tu esi nuostabiausias dalykas.. ir vienintelis dėl kurio nenoriu išeiti iš šios žemės.. - tai buvo tavo paskutiniai žodžiai.. ir dabar.. aš juos galiu tik prisiminti.. aš galiu tik prisiminti tavo tobulus plaukus kurie plaikstosi vėjyje.. tavo nuostabias akis kurios visada nuramina.. tavo šypseną, tą mielą ir nuoširdžią.. aš galiu tik tave prisiminti mano gyvenime.. Manau, kad tau patiks šios rožės.. jos geltonos.. tavo mėgstamiausios.. Susitiksime rytoj tiesa? aš vėl ateisiu prie tavo kapo, kad mane išklausytum.. juk žinai kad niekada tavęs neapleisiu.. iki mano meile.. susitiksime rytoj.. myliu tave.. Aš pabučiavau tavo juodą akmeninį antkapį ir nuėjau tolyn.. vis atsisukdamas į tavo kapą.. ant kurio rudeninis vėjas atpūtė tą patį geltonai raudoną lapą.. kurį tu turėtum išlankstyti į širdutę...

IMAGINE SU LIAM: KLAUSYTI: http://www.youtube.com/watch?v=GhDcgmMeM70 Tu - tiesiog paprasta mergina. Jis - įžymus vaikinas, turintis keturis draugus. Bet jis yra tiesiog paprastas vaikinukas kaip ir tu. Vaikystėje tu ir tas vaikinukas buvot geriausi draugai.. bet tu išvažiavai toli toli.. ir nebematei jo.. o ta meilė kurią jautei jam - buvo stipri ir nemirė iki šiol.. bet tu nežinau kad LIam - dabar dainininkas, nes jūs tiesiog pasikeitėte išorė, bet ne vidumi. Eini sau ramiai gatve, rankoje nešioji maišelį su neseniai nupirktais drabužiais.. juk šiandien tavo gimtadienis.. Ant tavo kaklo kaba pakabutis, kurio niekada nenusiimi. Jis lyg tavo amuletas, bet svarbiausia jį tau padovanojo jis kai buvot maži.. kai buvot tik vaikai, bet supratot kas yra meilė. Pakeli akis į dangų ir pamatai ten skrendant du baltus balandžius, kurie taip pat žino meilės jausmą.. Nuleidi akis, žinodama kad taip ir numirsi vieniša, nes tas kurį tu myli - niekada neras tavęs o tu jo.. Nes jūs nežinot kur jūs gyvenat.. jūs tiesiog gyvenat prisimindami vienas kitą.. Pamirši viską ir eini gatve, su tom pačiomis mintimis.. Liam eina gatve ir į jį pradeda bėgti būrys fanų.. Liam pasileidžia į kojas juokdamasis. O fanės tik spiegia jam iš paskos ir jį vejasi.. Kartais jos tokios pamišę.. tokios patrakę, bet jos jo šeimos dalis.. Liam pasuka už kampo ir netikėtai sustoja pamačius tas akis.. Tu jau buvai prie kampo už kurio turėtum pasukti.. kai pro tą kampą išlindo vaikinas ir sustojo pamatęs tave akis.. tu sustojai ir išmetei maišelį ant žemės.. tos akys.. jo akys.. tai vienintelis dalykas, kuris žmoguje nesikeičia nors prabėgs begalės metų.. tavo širdis vėl atgijo.. tavo meilė vėl buvo gyva, nes tas vaikinas stovi prieš tave. Liam širdis spurdėjo lyg patrakus.. tai ji.. ta mergina kurią jis mylėjo nuo vaikystės ir negalėjo pamiršti.. jis pažvelgė į jos kaklą ant kurio buvo pakabutis.. tas pats kurį jis jai padovanojo.. Liam akys vėl pakilo ir vėl žvelgė į tavo akis.. Atrodo tai kas buvo aplink sustojo.. Mergina ir Liam puolė vienas kitam į glėbį ir nebenorėjo vienas kito paleisti.. galbūt jei skaitot turit nuomonę? :DD

imagine su Niall

IMAGINE SU NIALL: KLAUSYTI: http://www.youtube.com/watch?v=YmPmERYxQpQ Tu sėdi ant šaltų ligoninės grindų. Ir taip slenka tos prakeiktos valandos kančioje.. Sekundės, kurios kažkada prabėgdavo taip greitai, dabar slenka lik vėžlys eitų gatve.. Tos minutės kurios pralėkdavo lyg motociklas pro šalį, dabar tokios lėtos.. Valanda tau dabar lyg amžinybė.. ką kalbėti apie dienas.. Jos tapo tokios lėtos.. o tu tiesiog ištisai sėdi ant tų šaltų ligoninės grindų.. Prie baltų palatos durų, iš kurių tai įeina arba išeina baltai apsirengusi seselė.. Jau kelias dienas tavo skruostai rieda ašaros.. niekas tau nepadeda.. niekas.. štai pro duris išeina seselė.. jos veide nei šypsena nei ne.. bet galima matyti liūdesį.. ji pamoja ranka ir leidžia užeiti.. Tu lėtai atsistoji ir rankas patrini į savo sijoną, kuris jau apdulkėjęs nuo visko.. Tyliai pastumi palatos, baltas duris ir lėtu žingsniu užeini į palatą. Ten palatoje guli jis.. NIall.. nuleidi galvą kad jis nepastebėtų tavo ašarų.. kurios tuoj išsiverš iš tavo nuostabių akių.. - Princese mano. - tavo ausis pasiekia tylus tavo mielojo tėvelio Niall balsas.. kuris tik prieš kelias savaites buvo žvalus, stiprus ir sveikas.. dabar jis tylus, užkimęs.. tu atsisėdi ant kedės ir paimi Niall ranką.. JI suglebusias, raukšlėta.. bet skleidžianti tą pačią šilumą.. - Tėti.. tėtuk.. - tu pakeli galvą ir pažvelgi į jo mėlynas akis ir tavo skruostu pradedi risti mažos ašarėlės.. - Juk žinai kad man jau laikas.. - jis nusišypso. - Bet tėti.. nepalik manęs.. - glostai jo ranką. - atsimeni kai buvau maža? aš visada klausdavau kaip angelai skraido dangumi.. o tu visada švelniai pakeldavai mane ant rankų į orą ir apsukdavai ratuku. - va kaip angelai skraido - Niall tave pertraukė, o tu išspaudei šiokę tokią šypsenėlę. - Bet tu atsisveikinsi su manimi? taip? juk tu nepaliksi manęs taip?.. - tavo akyse vėl pasirodo ašaros. - myliu tave dukrele.. visada mylėjau mano princesę.. tu visada buvai tokia kaip mama.. o man jau laikas eiti pas ją.. lankyk mane ir žinok kad aš kartu su mama stebėsiu tave iš viršaus - jis sukaupęs jėgas pakelia ranką ir parodo į viršų.. - o dabar man laikas princesę.. niekada manęs nepamiršk.. viso princesę.. - ir jo akys lėtai užsimerkia.. tavo širdį perveria didžiulis skausmas.. tavo tėtis NIall mirė.. jis išėjo iš šio pasaulio palikdamas tave.. savo princesę.. kuri visada klausdavo kaip skraido angelai.. o aš ir buvau tas angelas tiesa tėti?.. prašau pabusk ir pasakyk kad tai pokštas.. pasakyk kad tu neišėjai. prašau pabusk.. tavo skruostais riedėjo ašaros kurios buvo tokios karštos, jog degino tavo skruostus.. tėti, grįžk.. juk žinai kad mano širdis visada mylės tave tėtuk.. visada žinok kad mano meilė tau neužges.. tu siugniubai ant tų pačių šaltų grindų.. susiėmei už galvos ir verkei.. verkei kaip tada kai mama išėjo palikdama tave su tėčiu.. bet ne.. tu verki dar labiau.. tavo širdis kuri priklausė tėčiui dužo.. tavo tėtis išėjo.. jis nebegrįš.. Myliu tave tėti.. visada mylėsiu..

IMAGINE BŪTINAI KLAUSYK: http://www.youtube.com/watch?v=-whp15J2n_M (pagal jį rašiau :D ) Sėdėjai ant skardžio ir verkei.. išmetei visą tuziną nuotraukų nuo skardžio kad jos skristų tolyn.. Kuo toliau.. Nuotraukos lėtai leidosi žemyn.. Vėjas jas nutolina vieną nuo kitos ir nešė, vartaliojo... Vienoje nuotraukoje tu su juo šypsaisi.. o kartu ir Harry.. (dabar grįšim į praeity). Tu su balta, vasarinę suknele gulėjai ant žemės lauke.. ant seniai nupjautos mažutės žolytės.. aplink tave buvo sudėliotos nuotraukos.. Tavo rankose, prieš tavo akis buvo nuotraukoje.. kurioje tu ir Harry.. Kaip ir visose kitose nuotraukose.. Bet šita tau patiko labiausiai.. Švelniai pirštais braukė per tą šiurkštų nuotraukos popierių. Tu gulėjai ant žemės kambary ir vėl tas pats.. aplink tave vėl tos pačios nuotraukos.. tavo rankose vėl ta nuotrauka.. Pro duris įžengia tavo vyras su sūnumi.. Gal tave ir paliko HArry.. gal jo ir nebėra.. Gal tu ir susituokei su kitu vyru ir turite sūnų - bet tavo širdis priklauso jam.. Harry.. Tu atsikeli nuo grindų ir pamatai tą gailestingą vyro žvilgsnį.. O tu tik pasineri į prisiminimus.. Tu ir HArry stovite rudeniniame parke. Harry glosto tavo pečius ir bučiuoja juos.. Tavo kūnu bėgioja šiurpuliukai.. jis pasisiūlo pavežėt tave motociklu.. tu sutinki.. jūs važiuojate rudeniniu taku..o kai jūs gulėjote vienas šalia kito ant žolės ir žiūrėjote vienas į kitą?.. tavo akyse vaizdas išnyksta, o tu tiesiog stovi prie lango ir delnu jį lieti.. Pasiilgai jo.. Pasiilgau tavęs HArry.. Atsisuki atgal, kur tavo sūnus ir vyras žiūri rungtynes.. vyras atsisuka ir pažiūri į tave.. o tu tik žvelgi į tolį.. Prieš tave, kitoje lango pusėje stovi HArry.. jūs liečiate vienas kito delnus.. Tik jus skiria tas nelemtas stiklas.. bet po akimirkos jis išnyksta.. Ne Harry grįžk.. Prieš tavo akis vėl tas vaizdas.. jūs su Harry vidury ežero, valtyje.. kartu ir rodos niekas neišskirs.. jūs visada turite būti kartu.. staiga pradeda lyti.. tu atsimerki ir esi duše.. sėdi susirietusi į kamuoliuką ir verki.. tavo kūnu bėgioja tūkstančiai lašeliu ir tarp jų tavo sūrios ašaros, kurias vis nuplauna vanduo.. Negali jo pamiršti.. negali.. o vyras tau ruošia vakarienę.. tu išeini su marškiniais visa šlapia iš vonios ir verki.. nuo tavęs varva lietus.. bet tu eini iki durų.. tavo tikslas - durys.. Harry prie to medžio sakė "niekada tavęs nepaliksiu.." tavo rankose pakabutis kurį padovanojo jis.. tu naktimis sėdi šalia lovos ir verki.. tu negali be jo.. išėjai pro duris basa.. prieš tave stovėjo jis.. HArry.. tau gana.. tu gadini ne tik sau bet ir tave mylintiems žmonėms gyvenimą.. tiesiog su ranka perėjai per Harry vaiduoklį ir Harrio pasaulis sugriuvo.. Greitai sėdai į mašiną ir išvažiavai.. tavo vyras bandė vytis, bet deja.. važiavai vos matydama kelią.. sustojai prie skardžio.. Atsiklaupė ant kelių ir išmetei visas nuotraukas turimas su Harry.. viską kas susiję su juo.. užteks Harry.. duok man gyvent.. duok man laisvę.. tavęs nebėra ir nesvarbu kad tu mano gyvenimo meilė... bet žadėjai nepalikti bet palikai... o dabar leisk man gyventi.. tavo pečius apgobia tavo vyro švarkas.. o tu tik įsikniaubusi žemę verki.. gana Harry.. leisk man gyventi..

IMAGINE su Harry BŪTINAI ĮSIJUNKIT: http://www.youtube.com/watch?v=iqmyxQrbGc4&NR=1&feature=endscreen Sėdi viena atsiskyrus nuo kitų. Užgroja lėta daina. Šiandien išleistuvių vakaras. o tu tiesiog rankose laikai vieną laišką.. paskutinį Harry laišką.. Stebi visas poras kurios šoka. Tik tu viena ne.. Tu su balta suknelę, kurią tau padovanojo Harry.. jis tą dieną šypsojosi ir padavė tau dėžę "su šią suknelę, norėsiu matyti tave prie tavo namų durų. ir su ja tu eisi į išleistuves. kartu su manimi. Tikiuosi sutiksi?" sakė jis tądien. O tu tada tik palinksėjai galvą "aišku eisiu, mažiuk" nusijuokei. Tądien tu prižadėjai jam eiti su juo į šias išleistuves ir šypsotis.. o dabar tavo akyse ašaros.. Veide nėra tos šypsenos kurią turėjo sukelti jis.. šalia nėra ir jo.. Nėra to Harry.. Jo išvis nebėra šiame pasaulyje. "mes numirsime kartu ir būsim laimingi" šypsodamasis tarė jis, kai jus abu sėdėjot prie ežero. Tu neatsimeni kada su juo verkei. nes jis to neleisdavo. Jis visada būdavo šalia.. Visada.. bet tądien.. Tu sugniaužei kumštį iš skausmo ir laiškas esantis tavo rankose susiglamžė truputį.. tu jį pasiėmei ir išlyginusi pradėjai skaityti.. "Mieloji, atleisk kad taip išėjau. Bet man jau buvo laikas.Mane dievas nori pasiimti pas save viršun.. Nereikėjo man važiuot su tuo motociklu tądien.. tai gal dabar galėčiau būti su tavimi. Bet taip yra.. Žinai kad tave myliu? žinai.. Juk aš nenustojau tau to kartoti.." žinau Harry kad tu mane myli.. žinau.. nubraukei ašarą ir toliau skaitei " tik būk gera. per išleistuves apsivilk tą mano dovanotą baltą suknelę. Tu su ja atrodai lyg angelas iš dangaus, kuris pametė sparnus" tu nusišypsojai.. jis visada buvo toks.. visada sugalvodavo kaip pralinksminti. "Atsimeni tą dieną prie ežero? mes matėme dvi gulbes ežero vidury.. Jos buvome lyg aš ir tu. du įsimylėję paukščiau. Matei kaip ta gulbė pakilo? kaip grakščiai? taip kaip tu elgiesi su manimi.. tu visada grakšti. Bet tada ta gulbė krito žemyn negyva.. ją nušovė.. Tądien tu tai matei.. mačiau kaip nubraukei ašarą.. nes tu visada buvai jautri." tądien kažkas nušovė tą gulbę Harry. Taip tu matei kaip aš verkiau dėl to.. bet juk taip nesibaigė, tiesa? "Ir tas gulbinas.. kuris ją mylėjo.. Tu ir aš savomis akimis matėme kaip jam nuriedėjo ašara. jis irgi jautė.. Jis tik pakilo auštai aukštai virš debesų ir nėrė stačia galvą žemyn.. Jis nėrė stačia galvą žemyn į vandenį ir iš jo neišlindo.. Matai kokia stipri ta meilė? tarsi mūsų. Tądien tu verkei.. verkiau ir aš.. Nepamiršk manęs.. Juk mes vis tiek visada būsim kartu.. visada tave mylėsiu. Iki mano gyvenimo meilę " Viskas.. tai laiško pabaiga.. Šį laišką man padavė daktarai. jie rado jį šalia jo lovos. Niekas neįsivaizduoja kiek aš verkiau. Nes Harry išėjo.. Paliko mane vieną.. Kaip ta gulbė paliko gulbiną.. Nesavo noru.Harry laiškas parašytas man ir paprastas pieštukas gulėjo šalia jo lovos.. tądien.. Aš nubraukiau dabar visas ašaras ir išbėgau į lauką ant kelio.. palindau tiesiai po mašina.. Sudie visi.. Aš būsiu tas gulbinas kuris nori būti su ja. Nesvarbu kur.. O dabar Harry lauk manęs danguje pas save.. Žmonės iš salės išbėgo į gatvę, kur po ratais gulėjo mergina, su balta suknele.. Kita mergina paėmė laišką.. perskaitė ir kitoje pusėje rado parašyta "aš lyg tas gulbinas Harry.. ateinu pas tave.." visi verkė.. Juk ta mergina - puolė po ratais iš meilės.. taip iš meilės.. O tu ir Harry dabar laimingi ir su šypsenomis šokote danguje ant debesų pagal tą lėtą dainą.. - Vis dėlto tu su suknele.. su ta balta.. Sakiau kad būsim kartu.. myliu tave - Harry švelniai pabučiavo į lūpas.. visada kartu.. kaip gulbė ir gulbinas..