imagine su Niall

IMAGINE SU NIALL: KLAUSYTI: http://www.youtube.com/watch?v=YmPmERYxQpQ Tu sėdi ant šaltų ligoninės grindų. Ir taip slenka tos prakeiktos valandos kančioje.. Sekundės, kurios kažkada prabėgdavo taip greitai, dabar slenka lik vėžlys eitų gatve.. Tos minutės kurios pralėkdavo lyg motociklas pro šalį, dabar tokios lėtos.. Valanda tau dabar lyg amžinybė.. ką kalbėti apie dienas.. Jos tapo tokios lėtos.. o tu tiesiog ištisai sėdi ant tų šaltų ligoninės grindų.. Prie baltų palatos durų, iš kurių tai įeina arba išeina baltai apsirengusi seselė.. Jau kelias dienas tavo skruostai rieda ašaros.. niekas tau nepadeda.. niekas.. štai pro duris išeina seselė.. jos veide nei šypsena nei ne.. bet galima matyti liūdesį.. ji pamoja ranka ir leidžia užeiti.. Tu lėtai atsistoji ir rankas patrini į savo sijoną, kuris jau apdulkėjęs nuo visko.. Tyliai pastumi palatos, baltas duris ir lėtu žingsniu užeini į palatą. Ten palatoje guli jis.. NIall.. nuleidi galvą kad jis nepastebėtų tavo ašarų.. kurios tuoj išsiverš iš tavo nuostabių akių.. - Princese mano. - tavo ausis pasiekia tylus tavo mielojo tėvelio Niall balsas.. kuris tik prieš kelias savaites buvo žvalus, stiprus ir sveikas.. dabar jis tylus, užkimęs.. tu atsisėdi ant kedės ir paimi Niall ranką.. JI suglebusias, raukšlėta.. bet skleidžianti tą pačią šilumą.. - Tėti.. tėtuk.. - tu pakeli galvą ir pažvelgi į jo mėlynas akis ir tavo skruostu pradedi risti mažos ašarėlės.. - Juk žinai kad man jau laikas.. - jis nusišypso. - Bet tėti.. nepalik manęs.. - glostai jo ranką. - atsimeni kai buvau maža? aš visada klausdavau kaip angelai skraido dangumi.. o tu visada švelniai pakeldavai mane ant rankų į orą ir apsukdavai ratuku. - va kaip angelai skraido - Niall tave pertraukė, o tu išspaudei šiokę tokią šypsenėlę. - Bet tu atsisveikinsi su manimi? taip? juk tu nepaliksi manęs taip?.. - tavo akyse vėl pasirodo ašaros. - myliu tave dukrele.. visada mylėjau mano princesę.. tu visada buvai tokia kaip mama.. o man jau laikas eiti pas ją.. lankyk mane ir žinok kad aš kartu su mama stebėsiu tave iš viršaus - jis sukaupęs jėgas pakelia ranką ir parodo į viršų.. - o dabar man laikas princesę.. niekada manęs nepamiršk.. viso princesę.. - ir jo akys lėtai užsimerkia.. tavo širdį perveria didžiulis skausmas.. tavo tėtis NIall mirė.. jis išėjo iš šio pasaulio palikdamas tave.. savo princesę.. kuri visada klausdavo kaip skraido angelai.. o aš ir buvau tas angelas tiesa tėti?.. prašau pabusk ir pasakyk kad tai pokštas.. pasakyk kad tu neišėjai. prašau pabusk.. tavo skruostais riedėjo ašaros kurios buvo tokios karštos, jog degino tavo skruostus.. tėti, grįžk.. juk žinai kad mano širdis visada mylės tave tėtuk.. visada žinok kad mano meilė tau neužges.. tu siugniubai ant tų pačių šaltų grindų.. susiėmei už galvos ir verkei.. verkei kaip tada kai mama išėjo palikdama tave su tėčiu.. bet ne.. tu verki dar labiau.. tavo širdis kuri priklausė tėčiui dužo.. tavo tėtis išėjo.. jis nebegrįš.. Myliu tave tėti.. visada mylėsiu..