imagine

Imagine su Liam.. KLAUSYKITĖS: http://www.youtube.com/watch?v=9EZUy6bnDTM Kažkada mes kartu ėjome rudeniniu parku.. rudeninai medžiai supo mus aplink.. pūtė šiltas vėjas, pranešdamas kad vasara baigėsi.. o mes su tavimi ėjome susikabinę už rankų, tuo asfaltiniu takeliu... ant kurio buvo nukritę spalvotų lapų.. ant kurio gulėjo vienas už kitą didesni ar mažesni, žali ar raudoni, geltoni ar rudi, lapai.. Staiga papūtė tas šiltas rudenio vėjas ir į tavo plakus įsivėlė mažas, lyg tada rankutė, geltonai raudonas lapelis.. klevo lapelis.. Aš sustojau ir atsisukau tave į save.. o tu pakėlei savo nuostabias akis į mane ir pažvelgei į manąsias, rudas.. tu jas vadinai šokoladinėmis akimis.. aš nusišypsojau ir lyg sulėtintame filme, pakėliau ranką link tavo plaukų.. tu tada į mane pažiūrėjai nesupratusiu žvilgsniu, bet aš tik nusišypsojau.. Perbraukiau pirštais per tavo plaukus ir savo grubias pirštais iš jų išėmiau tą mažą rudeninį klevo lapelį.. A tau parodžiau jį.. o tu čiupai jį iš mano rankų ir nusisukai.. bandžiau pažiūrėti ką tu darai.. bet tu man tiesiog neleidai.. liepei palaukti.. aš atsistojau už tavęs ir liečiau tavo nuostabius plaukus.. kol tu atsisukai, bet rankas slėpei už nugaros.. ant tavo kaklo buvo apvyniotas storas pilkas šalikas.. Aš tada artėjau prie tavęs ir norėjau slaptai paiimti tai ką tu slėpei už nugaros.. bet tu mane per daug gerai pažinojai.. tu nutuokei, kad mėginsiu pavogti tai ką tu slepi.. todėl tu, pati parodei rankas ir iškėlei jas į viršų.. iš mažo klevo lapelio tu išlankstei širdutę.. tu visada sugebėjai padaryti tai ko aš net nesumastydavau.. apie ką net nepagalvodavau.. o aš pakėliau savo ranką ir į tavosios paėmęs tą lapelį, jį gražiai įtaisiau tarp tavo plaukų.. tarp tavo ilgų, vėjo plaikstomų plaukų.. O mes tik susikabinome vėl rankomis ir lyg maži vaikai, su plačiomis šypsenomis ėjome tuo asfaltiniu takeliu.. ir vis stebėdami kaip vėjas neša rudeninius lapelius.. atrodo, tik mes džiaugėmės gyvenimu.. nes visų veiduose buvo niūrumas ir liūdesys.. visi nekenti kad atėjo ruduo.. išskyrus mus.. mes dievinome rudenį.. o labiausiai vienas kitą.. Bet dabar tu išeini. palieki mane vieną... nežinau kaip ištversiu visą tai.. juk tas rudeninis vakaras buvo toks nuostabus.. niekas nepagalvojo, kad tas ruduo bus mums paskutinis.. nei tu nei aš to nepagalvojome.. bet lyg žinodami jį praleidome geriausiai.. lyg žinodami, kad tu paliksi šį pasaulį, mes atšventėme paskutines mūsų Kalėdas.. paskutinius naujus metus mes sutikome kartu.. tik tu ir aš.. Tik (T/V) ir Liam.. Tik Mrs. Payne ir Mr. Payne.. kaip tau gražiai dera ši pavardė.... o gal tu apsigalvojai ir neišeisi? - Myliu tave Payne.. mano LIam Payne.. ačiū už visą laiką kurį skyrei man.. tai buvo geriausia kas galėjo nutikti.. o tu esi nuostabiausias dalykas.. ir vienintelis dėl kurio nenoriu išeiti iš šios žemės.. - tai buvo tavo paskutiniai žodžiai.. ir dabar.. aš juos galiu tik prisiminti.. aš galiu tik prisiminti tavo tobulus plaukus kurie plaikstosi vėjyje.. tavo nuostabias akis kurios visada nuramina.. tavo šypseną, tą mielą ir nuoširdžią.. aš galiu tik tave prisiminti mano gyvenime.. Manau, kad tau patiks šios rožės.. jos geltonos.. tavo mėgstamiausios.. Susitiksime rytoj tiesa? aš vėl ateisiu prie tavo kapo, kad mane išklausytum.. juk žinai kad niekada tavęs neapleisiu.. iki mano meile.. susitiksime rytoj.. myliu tave.. Aš pabučiavau tavo juodą akmeninį antkapį ir nuėjau tolyn.. vis atsisukdamas į tavo kapą.. ant kurio rudeninis vėjas atpūtė tą patį geltonai raudoną lapą.. kurį tu turėtum išlankstyti į širdutę...